SALININKAI SENIAU‎ > ‎2010‎ > ‎

2010 09 25 Užusienių miške gausus kelmučių derlius

 
PAPRASTASIS KELMUTIS (NEMUNĖ, KELMUTĖ)
 lot. Armillaria mellea; angl. Honey Fungus; vok. Gemeiner Hallimasch; rus. Oпенок осенний; lenk. Opieńka miodowa
  Kepurėlė 3–8 cm, net iki 12 cm skersmens, jauna apvaliai kūgiška, vėliau darosi paplokščia, dažnai su gūbreliu, geltonai rudos, ruda, žalsvai rudos, medaus spalvos su juosvai rusvais žvyneliais.
  Lakšteliai iš pradžiu balsvi, vėliau - rusvai rudi, retoki, jauni - pridengti balta, gelsva plėvele. Senų vaisiakūnių kepurėlės, koto paviršius ir lakšteliai būna aplipę baltomis sporomis, todėl atrodo lyg miltuoti.
  Kotas 5-12 cm ilgio, 0,5-2 cm storio, dažniausiai kreivas, prie kepurėlės šviesesnis, žemiau geltonas, geltonai rudas, su baltu, geltonu, rusvu, geltonai ir rudai dėmėtu nukrintančiu žiedu; pamatinė dalis juosvai ruda, kartais gumbiškai sustorėjusi.
  Trama (mėsa) balsva, gelsva, plona, malonaus kvapo ir rūgštaus skonio.
Sporos elipsiškos, jų atspadas – baltas.
  Augimas. Vidutinio didumo, kartais dideli vaisiakūniai randami rugpjūčio – spalio mėn. ant įvairių medžių kelmų ir aplink juos; dažnai būna tarpusavyje suaugę. Auga ant gyvų ir negyvų medžio kamienų, struoblių, paviršinių gyvų medžių šaknų didelėmis grupėmis, kupetomis, tiltais, rečiau pavieniui.
  Valgomas, vertingas, grybautojų mėgstamas ir renkamas, 3-ios kategorijos valgomasis grybas. Trečiosios kategorijos grybai vidutinio skanumo ir vertingumo: geltonasis baravykas, raukšlėtasis gudukas, valgomoji voveraitė, tikroji, juosvoji, juodmėsė ir blunkančioji ūmėdės, juosvasis, paprastasis piengrybiai.
  Auginami pramoniniu būdu.
  Bendras paplitimas: Europa, Azija, Šiaurės Amerika, Šiaurės Afrika.
  Lietuvoje labai dažnai.
Comments